- nepakanta
- nepakantà sm. (3b) 1. žr. nepakantumas: Jie į Dievobaimingą kaimą neša piktumo ir nepakantos sėklą! rš. 2. negalėjimas pakentėti, susilaikyti: Ot vaiko nepakanta – tujau suėdė visus saldainius Užv. Patrikusi ano nepakantà – čia nosį kyšt, čia kyšt Užv. 3. nepakenčiama būklė, vargas: Nepakantà su tokiu vaiku Slnt. 4. scom. Q633, Kv nekantruolis: Kas nepakenčia, kušina svetimą daiktą, tas nepakantà J. Ale koks esi nepakantà! Šv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
